- įvaryti
- įvarýti vksm. Įvarýk gývulius į tvártą.
.
.
įvaryti — 1 įvaryti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46 1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invaryti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarysi karvę, tegu… … Dictionary of the Lithuanian Language
įginti — 1 įgiñti, į̃gena, į̃ginė tr. 1. smarkiai įvaryti: Įgintieji arkliai nebuvo beišlaikomi LC1887,28. 2. įvaryti: Nušavęs stirną, į bulbynę įginęs KlvrŽ. Lytus įginė mane į ristę (privertė risčia bėgti) Šts. | prk.: Ne vienam įgena ligą rš. Kol… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvarymas — įvãrymas sm. (1) DŽ1 1. NdŽ → 1 įvaryti 1. | refl. NdŽ. 2. → 1 įvaryti 6: Pleišto įvarymas PolŽ46. 3. ŽŪŽ72 dirbamas žemės plotas; užuogana. 4. SkŽ238 … Dictionary of the Lithuanian Language
privaryti — 1 privaryti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk. 1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privaryk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privaryta (d.) Ign. O dabar privaryk… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvaryti — 1 užvaryti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L 1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvaryt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par… … Dictionary of the Lithuanian Language
įleisti — 1. tr. SD403, R114 duoti įeiti, įvažiuoti į vidų: Ans vis tiek eita: i ka įleida, i ka neįleida Slnt. Įleisk greičiau, bo sugargėjęs (sušalęs) Jnšk. Atejo lapė ir prašos, kad inleĩst Lš. Šuva čypia, draskosi už durų, reikia įleist vidun Š.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įmušti — įmùšti, į̃muša, į̃mušė K 1. tr. SD392 įkalti: Stipriai įmùšk mietą į žemę J. Inmušk gerai kuolą karvei, ba ištrauks Km. Nė vinio nėr įmušęs į tą trobą, o gauna didlius piningus Pgg. Krėslan kojos añmuštos Gdr. 2. tr. įgrūsti, įkišti: Jau jį… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvarinėti — 1 įvarinėti 1. K, KI361, NdŽ, KŽ; M iter. dem. 1 įvaryti 1. | refl. K. 2. žr. 1 įvaryti 6. | refl.: Buksa kaladukėn insivarinėja Btrm. varinėti; apvarinėti; atvarinėti; įvarinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įvaris — sf. (1) vieta kam įvaryti: Paršeliuo įvaryti, pasverti buvo būdelė, toks įvariukas Varn … Dictionary of the Lithuanian Language